Fejerverkų istorija

 

Dar senovėje ugniai buvo teikiama didelė reikšmė. Ji buvo naudojama komunikacijai, perspėti apie pavojus, pažymėti įvairius ritualus. Daugelyje tautų vis dar egzistuoja tradicijos, susijusios su laužais.

Kaip ir daugelis kitų gerų dalykų, tokių kaip šokoladas, kava ir arbata, fejerverkai į Europą atkeliavo iš Rytų. Huapao – kinų kalba „fejerverkas“, sudarytas iš dviejų žodžių, reiškiančių gėles (yanhua) ir sprogstantį bambuką (baozhu). Įžymusis keliautojas Markas Polas, aplankęs Kiniją ir išvydęs nuostabų fejerverkų šou, buvo apstulbęs ir pakerėtas dangaus gėlėmis. Jis išpirko fejerverkų gamybos paslaptis iš kinų meistrų ir atvežė jas į Europą.

Kol nebuvo išrastas parakas, kaip sprogstamoji medžiaga buvo naudojamas bambukas: įmestas į laužą jis sproginėdavo ir taip kinai atbaidydavo piktąsias dvasias įvairių švenčių bei apeigų metu. Vėliau sumaišius salietrą, medžio anglį ir sierą, buvo gauta medžiaga, kuri degdavo greitai, tačiau labai ryškiai.

Valdant imperatoriui Ju Sunui Naujieji metai buvo švenčiami kitaip. Naudojami sprogstamieji milteliai buvo suberiami į bambuką, tokie gaminiai buvo mėtomi į laužą, imperatoriui sakant: „Tegul naktis pavirsta diena!“ Taip fejerverkai įgavo ne tik apeiginę, bet ir valstybinę reikšmę. Fejerverkams pasiekus savo epogėjų Kinijoje, ypač populiarūs tapo „drakonai“ – ugninės juostos, kurios raitėsi ant vandens, ore bei palei žemę.

Atvežus fejerverkų paslaptį į Europą, kiekviena šalis turėjo savo fejerverkų versiją. XIV-XV a. italai tapo patys geriausi fejerverkų meistrai, o Italija – lyderė fejerverkų gamyboje. Nenuostabu, juk italai žavi savo lengvabūdiškumu ir linksmu charakteriu. Be to, Italija garsėja ir savo karnavalais. O kas gi dar geriau papuoš karnavalą, jei ne fejerverkai? Nei viena šventė – nei religinė, nei dvaro puota, – neapsieidavo be fejerverkų.

Europoje Renesanso epochoje atsirado dvi fejerverkų vystymosi kryptis. Pirmoji – itališkoji. Jie išradinėjo vis sudėtingesnius fejerverkus, išnaudodami įvairias šviesas ir iliuminacijas, tobulindami formas. Italai, kaip ir kinai, fejerverkus tobulino vardan pramogos, ir reikia pripažinti, kad savo pasiekimais viršijo fejerverkų pradininkus. Antroji kryptis – vokiškoji. Vokiečiai siekė išnaudoti kiek įmanoma daugiau pagrindinę fejerverkų sudedamąją dalį – paraką. Iš esmės vokiečius domino parako panaudojimas kariniams, nei kad pramoginiams tikslams, ir jie tobulino cheminę fejerverkų sudėtį.

Šiuo metu visame pasaulyje nei vienas didesnis renginys neapsieina be fejerverkų fiestos. Beje, fejerverkai niekada nebus tokie patys, o siekiant gražaus rezultato, profesionalai derina vaizdą, garsą ir kitus elementus. Įspūdingiausius rezultatus galima išvysti vykstančiuose fejerverkų festivaliuose:

  • Tarptautinis Hanoverio fejerverkų festivalis (Hanover International Fireworks Competition) trunka nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Finalinis pasirodymas vyksta Hanoveryje;
  • „Ugnys prie Reino“ (Rhein in Flammen) vyksta visuose Vokietijos miestuose, esančiuose šalia Reino. Laikas – gegužės mėnuo. Finalinis pasirodymas vadinamas „Tūkstančio ugnių naktimi“;
  • Lietuvoje fejerverkų festivaliai rengiami nuo 2009 metų ir vyksta rugsėjo mėnesį Vilniuje Vingio parke.

Ar žinote, kad...

Kinioje naudoti paraką buvo leidžiama tik specialiai apmokytiems vienuoliams. Jie ir buvo pirmieji pirotechnikai.

Pirmoje knygoje apie pirotechniką Vanočio Beringuči (XVI a. Italija) yra pasakęs: „Fejerverkas trunka ne ilgiau, nei mylimosios bučinys, tačiau kainuoja daugiau nei meilužės išlaikymas.“

Fejerverkų spalvos – mėlyna, violetinė, žalia, – atsirado XIX a., kai chemijos mokslo dėka buvo atrasta, kaip galima keisti fejerverko spalvas jam degant. O iki tol visi fejerverkai buvo geltoni, balti ir rausvo atspalvio. Spalvos buvo atrastos maišant skirtingų metalų miltelius kartu su sprogstamosiomis medžiagomis: varis suteikia mėlyną spalvą, kalcis liepsnas nudažo oranžine spalva, baris nudažo žaliai, o soda ir litis sutekia baltą ir raudoną spalvas.

1998-1999 m. vykstant 28-ajam UEFA taurės turnyrui, rungtynės tarp Ciuricho „Grasshopper“ (Šveicarija) ir Florencijos „Fiorentina“ (Italija) nutrauktos po pirmojo kėlinio pirmaujant italams, kadangi jų fejerverkai sužeidė oficialų asmenį. Italams buvo skirtas techninis pralaimėjimas 0-3.

Nesuklyskite: fejerverkeris Lietuvoje nėra žmogus, dirbantis su fejerverkais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tai buvo kariuomenės ir kai kurių kitų valstybių artilerijos dalinių jaunesniojo vadovaujančiojo personalo karinis laipsnis. Fejerverkeriai buvo paruošti vadovauti pabūklui, prireikus – pakeisti būrio vadą. Jie sugebėjo nutaikyti pabūklą ir šaudyti, prižiūrėdavo pabūklo įgulos darbą.